Artėja gražiausios metų šventės. Puošiamės ne tik mes, bet ir miestai. O ypač gražinamos jų pagrindinės aikštės. Ne vienas iš mūsų keliausime per šventes po Lietuvą, svečiuosimės pas savo artimuosius. Aplankykime ir gražiausias bei svarbiausias Lietuvos miestų aikštes ir prisiminkime jų istorijas.

Vilnius
Katedros aikštė- žymiausia Lietuvos aikštė, esanti Vilniaus senamiestyje, į dešinę nuo neoklasicistinio stiliaus Katedros; viena iš anksčiausiai paminėtų Vilniaus vietovių, senovės kronikose ir legendose vadinta Šventaragio slėniu.

Kaunas
Rotušės aikštė- seniausioji ir pagrindinė Kauno senamiesčio aikštė. XV a. Kauno Rotušės aikštėje veikė 9 vaško lydymo krosnys. Viena jų, nuo 2002 m. yra eksponuojama.Viduramžiais Rotušės aikštėje vyko turgūs, mugės, iškilmės, kiti renginiai. Kauno rotušės aikštę ir kitus senamiesčio kvartalus jungia Muziejaus, T. Daugirdo, Aleksoto, Muitinės, Vilniaus, M. Valančiaus ir A. Jakšto gatvės.
Pagrindinė Rotušės aikštės dominantė– Kauno rotušė.

Klaipėda
Teatro aikštė- centrinė Klaipėdos senamiesčio aikštė. Joje vyksta kasmetiniai Pilies džiazo festivalio, Jūros šventės renginiai, mugės.
Aikštėje yra miesto simboliu laikoma Anikės skulptūra fontanas− paminklas Klaipėdos krašto poetui Simonui Dachui, sukūrusiam virtusią daina poemą „Taravos Anikė“ (vok. Ännchen von Tharau). Taip pat aikštėje yra Dramos teatras, fachverkinės konstrukcijos pastatų.

Šiauliai
Prisikėlimo aikštė- centrinę miesto aikštę į keturias dalis dalija Aušros alėja ir Tilžės gatvė. Aplink šią aikštę ir pradėjo augti Šiaulių miestas. Šimtmečius aikštėje vykdavo turgūs, mugės, gyva prekyba.
Klasicistinės kompozicijos planą ši aikštė įgavo XVIII a. antroje pusėje, kai Šiaulių ekonomijos administratoriumi paskirtas Antanas Tyzenhauzas 1774 m. pradėjo Šiaulių miesto centro rekonstrukciją. Nuo 1938 m. turgus perkeltas į dabartinę Turgaus aikštę. Šiuo metu aikštė yra tarsi miesto širdis, kurioje vyksta įvairūs renginiai, susibūrimai ir miesto šventės.

Panevėžys
Laisvės aikštė – trikampė Panevėžio centrinė ašis, į ją per visus miesto gyvavimo amžius suėjo didžiausios gatvės. 1556 m. susiformavo turgaus aikštė, kurioje vyko mugės.Aikštė ilgai buvo miesto prekybos centras: joje vykdavo turgūs, aplink išsidėstė smuklės. XIX a. pradžioje atsirado pirmosios nuolat veikiančios parduotuvės, kitos prekybos įstaigos, o tarpukariu aktyviai kūrėsi bankai. 1839 m. aikštė jau buvo išgrįsta, vėliau grindinys ne kartą remontuotas. Aikštė pergrįsta tarpukariu, tada jau tašytais akmenimis. Nuo XIX a. pabaigos Laisvės aikštę pradėta planingai apželdinti, ji buvo apšviesta tais laikais moderniais žibaliniais žibintais, o gerokai vėliau pagal 1973 m. parengtą projektą aikštė pritaikyta tik pėstiesiems. Laisvės aikštė rekonstruota 1998 m. pabaigoje pagal architekto Valdo Klimavičiaus projektą. Ji įgavo savitą, kiek rafinuotą išvaizdą: su trinkelėmis grįstais plačiais takais, jaukiomis poilsio erdvėmis, moderniu apšvietimu ir žaliomis vejomis, kurias puošia skulptūros.

Alytus
Rotušės aikštė. Aikštės istorija prasidėjo 1924-aisiais, kai Alytaus apskrities taryba nurodė, kad turgūs II Alytuje privalo vykti ne gatvėse, bet naujoje miesto Turgaus aikštėje. 1931 metais aikštė išgrįsta akmenimis. Aplinkui ją kūrėsi amatininkų dirbtuvės, prekybos įmonės, restoranai, viešbučiai.

Marijampolė
J.Basanavičiaus aikštė. Toje vietoje, kur dabar yra aikštė, buvo įsikūręs Pašešupio kaimas, kuris 1667 m. pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tada aplink aikštę stovėjo 24 medinės sodybos (vadinamos dūmais). XVIII a. pradžioje Kvietiškyje apsigyvenęs grafas Antanas Butleris 1736 m. kaimą pertvarkė į prekybinį Starapolės miestelį. Jame netrukus įsikūrė amatininkai, prekybininkai ir smuklininkai.
Po didžiulio 1868m. gaisro, kurio metu sudegė miesto pagrindinė dalis, aikštė buvo apstatyta mūriniais klasicizmo ir neobaroko architektūros pastatais. Minėti statiniai smarkiai nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Aikštė keletą kartų keitė savo pavadinimą, tarpukario metais čia veikė didžiuliai turgūs. Vėliau senoji aikštė buvo išplėsta ir rekonstruota: pastatyti pašto, universalinės parduotuvės „Gulbė“, teismo, policijos ir savivaldybės pastatai.
2009-2011 metais vyko centrinės miesto aikštės rekonstrukcijos darbai. Jų metu sutvarkyta pati aikštė ir jos prieigos, atsirado daug naujų architektūrinių akcentų, aikštę papuošė 19 metrų aukščio vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas „Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti“.

Telšiai
Turgaus aikštė – seniausia miesto viešoji erdvė. Aikštė judri, aktyvi ir kartais triukšminga, nes čia vyksta mugės, miesto šventės, koncertai. Atidengta puiki istorinė Insulos kalno panorama. Aikštę užpildę meno kūriniai turi atraktyvią, kinetinę ir net šmaikščią išraišką, papildančią Turgaus aikštės aplinką. Čia galima pamatyti miesto laikrodį, varpų dūžiais palydintį praėjusį laiką, su bokšte ant Žemės rutulio įsitaisiusia meška. Bokšto papėdėje – du Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto bakalaurų darbai: kinetinis žaidimas „Pažink Žemaitijos sostinę“, nuteikiantis azartiškai kelionei, kurios metu galima aplankyti svarbiausius miesto lankytinus objektus, ir „Pakyla“, kviečianti būti atsakingais piliečiais, netylėti, lipti ant dėžės ir kalbėti („sakiik kon galvuoji – galvuok kon sakaa“). Netoli atkurtos Turgaus aikštės yra Rotušės šulinys su iš meškų nasrų bėgančiu vandeniu, galinčiu nemokamai dieną ir naktį pagirdyti ištroškusįjį. Greta šulinio pastatyta šilta, anatomiškai tiksli skulptūra „Lietuvos skalikas“, skirta telšiškiui Zigmantui Goštautui, kuris pokario metu išgelbėjo bolševikų beveik sunaikintą unikalią medžioklinių šunų – Lietuvos skalikų – veislę. Kiek aukščiau boluoja turistų ir miesto svečių mėgstamas „Žemaitijos gaublys“ – humoristinis ir meninis atsakas tiems, kurie žemaičiams bando įrodyti, kad jų nėra.

Kėdainiai
Didžiosios Rinkos aikštė- viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI – XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.

Utena
Utenio aikštė. Vieno seniausių Lietuvoje miestų – Utenos centrinė aikštė. Aikštėje vyksta koncertai, parodos, mugės. Šalia įsikūrę svarbiausi miesto pastatai: savivaldybės administracija, kolegija, muziejus.

comments are closed .